DVYLIKA JUODVARNIŲ
(muzika: 2002 gegužė; žodžiai: 2002 rugsėjis)

…Išlakstė juodvarniais
Išlaisvinti vaikai,
Juodi sparnai -
Piktosios pamotės kerai
Ieškot savo brolių sesuo iškeliavo,
Didysis erelis jos brolius surado…

…Dienas jie slepia
Virš debesų kalne,
Naktį niūrioj -
Padangęs raižo tamsoje…
Sulygina naktį su žemės juodybėm
Nuaudžia takus į tamsias begalybes…

Dvylika brolių, Juodvarniais laksto...
Dvylika brolių, Juodvarniais laksto...

Išnyks kerai
Kai numegsti bus marškiniai
Visi pražus,
Jei sesei dilgelių pritrūks…
Tyli beveidė, neprataria žodžio
Rankas savo slepia, akių neparodo..

Už raganystes,
Ant laužo auštant ji sudegs
Ar spės lyg ryto
Ji broliams marškinius numegzt?
Dvylika metų padangių galybes
Juodvarniais maišę nužengė vyrai...

Dvylika brolių, Juodvarniais laksto...
Dvylika brolių, Juodvarniais laksto...
 

VIENĄ KARTĄ GYVENIME
(muzika: 2003 kovas; žodžiai: 2003 balandis)

Mano žaizdos taip greit neužgis
Švintant,
Tolsta
Kruvinų kovų diena...
Tiek gyvybės kraujo laše
Gimsta,
Laukia
Savo kelio į dausas...

Vieną kartą gyvenime teks
Rinktis,
Ar klūpėt ar į saulę žiūrėt
Žudant viltį,
Vieną kartą gyvenime teks
Žemei nusilenkt...

Prisikels, savo žemę nušvies
Auštant,
Saulė, nematytais spinduliais...
Į kelionę didingą pakvies
Paukščius,
Vėjas, susivėlusiais plaukais...

Vieną kartą gyvenime teks
Grįžti,
Iš kelionių į savo namus
Leisti žirgą,
Kai akmuo prisilietus suskils
Mano širdyje...
Vieną dieną gyvenime teks
Mirti,
Iškeliaut į senolių žemes
Ieškant saulės,
Vieną kartą gyvenime teks
Skristi be sparnų...
 

PRIEŠ MUS TIK MES PATYS
(Muzika ir žodžiai: Anubi)

Aš neuždegiau ugnies
Ji degė visalaik...

Su šešėliu saulės nėra
Ir sielos remiasi į vėją
Būtina pažinti naktį
Ir tu turi vienu sau tapti
Žvelk į lauką rūko nuostabaus
Kuris pasiims, kas jame puotaus


Ta žemė pasirinko mus
Kur pati mirtis jums
Siulo ir pasiekti gali
Į stiprybės šalį

Juodom sielom ir vėju mos
Toro kirvį mirtis duos
Kova - už mus tarias
Prieš mus tik mes patys

Ir ugnis dar degs, ir degs, ir degs...
Ji degė visados…
 

K E L I A S
Skiriama Martynui Meškauskui – Lord Ominous (1974 – 2002)
(muzika: 2002 birželis; žodžiai: 2002.04.03)

Pažadins bures ne vėjas,
Tamsos nasruose spinduliai
Tik pavirsta į naktį.
Begalė vėlių regėjo,
Kaip atsimušė bangos
Į trupantį ašarom akmenį.
Prikelia miegantį medį,
Neprabudę, ugny tebegimstantys
Vakaro toliai.
Atpažino, sveikino vedlį
Amžinai susisukę,
Žalčiais išsibudinę broliai.

Išvaduotą kryžkelės grobį,
Smėlio kopomis vedė
Ir rodė kelią iš žemės.
Užsitraukia debesys juodi,
Tik ramybė žvaigždžių
Į nebūtį akliną slepias.
Kol į pilnatį žvelgė akys,
Neprabėgo naktis
Net akimirka tęsėsi amžiais.
Nesugrįšime namo patys,
Išdžiovinę irklus
Palydėsime vakarą paukščiais...