"Juo daugiau bus pralieta krikščioniško kraujo,
juo geriau augs duona mūsų žemėje..."     
(v/f “Herkus Mantas”)

KARO DVASIA
(muzika: 1996.07.06; žodžiai: 1914.10.20)

Dunda žemė,staugia vėjas
Aš nuožmus mirties skelbėjas
Vis lekiu pirmyn.
Ten verpetai sukūriuoja,
Liepsnomis dangaus gaisruoja,
Ei, tolyn, tolyn!
Kas čia stovi man ant tako?
Tavo brolis - jis atsako,
Brolis? - a, tai tu...
Ir pamatęs jojo spalvą
Brolio priešininko galvą
Perskėliau kardu...

Stūmė pajėgos pritvinę
Pult į priešininkų minią
Nuo geismų alpau.
Šėlau pirmąjį nužudęs
Ir kraujuose jo papludęs
Širdį išlupau...
Dunda žemė, staugia vėjas
Aš nuožmus mirties skelbėjas
Šėlstu kaip audra.
Čia žaibai, tenai perkūnai
Ris visus mirties siaubūnai
Gailėsčio nėra!
 

 

 

THE SPIRIT OF WAR
(music: 1996.07.06; lyrics: 1914.10.20)

The ground is quacking, the wind is roaring
I am a severe prophet of death
Rushing forth and forth...
The whirpools are twisting
The sky is glaring in the flames
Hey, forth and forth...
Who the hell is on my way?
"Your brother", utters he
Brother? Well it's you.
Having seen his ugly color
I do split my "brother's" head in halves.
Briming power urget me to rush
In to the mob of foes
I blackouted from desires
Having killed the first one,
I did go berserk
Dipping in his blood
Heart his off I tore
The ground is quacking the wind is roaring
I am a severe prophet of death
I am fighting like a storm
Here thunders and the lightnings
These monsters of death                                                Will devour everything!
No mercy!
 

IŠ NUALINTO KRAŠTO (KAI NIEKO NEBELIEKA)
(muzika: 1995.08.15; žodžiai: 1996.11.15)

Kuomet nutrūksta kanklių stygos
Ir baltinius nuspalvina vaidilos kraujas
Kuomet artojas ardamas sudeginta rugių lauką žemėje randa kalaviją
Kuomet grižusį iš kelionės namo sūnų pasitinka degėsių kvapas ir artimųjų vėlės
Kuomet nualintoj ir iškankintoj žemėj
Plyti dykra
Kuomet gal net baisiau nualintoj ir iškankintoj širdy
Plyti tuštuma
Nelieka nieko kito, tik griebtis ginklo ir lėkt su vėju
žemių pavergtų teriot!

 

FROM EXHAUSTED LAND (WHEN NOTHING ELSE IS LEFT...)
(music: 1995.08.15; lyrics: 1996.11.15)

When the strings of Kankles get broken
And white shirt of Vaidila is being coloured with red blood
When a tilling ploughman finds a sword
When from a journey returning son
Is being met with smell
Of burnt place and souls of kinsmen
When mere is a dessert in devastated and tormented land
And there is a void in maybe even
More devastated and tormented heart
There is nothing left but clutching at a weapon
And flying with a wind to ravage the conquered domains!

VILKALOKIAI
(muzika: 1996.10.03; žodžiai: 1997.03.29)

Išvaduota jėgų tamsoje išaustų
Dvasios gelmėse bunda galia
Dovanota rūsčių žvėriaveidžių Dievų
Virš kariaunos iškyla kruvina vėliava
Urzgia, staugia kariai, nuramint nepavyks
Kraujo troškulio jų aršiose širdyse
Kojos neša pirmyn, akys ieško aukos
Mušio pradžią paskelbs nuridenta galva
Užvaldo krauju persisunkus aistra
Ir akys įsiplieskia pykčio liepsna...
Kraujas trykšta stulpais, stojas piestu žirgai
Iš žaizdų kamuoliais veržias žuvusių vėlės
Lauką gaubia migla, apžavų sukelta
Iš landynių savų protuos smelkiasi žvėrys
Temsta akys karių, aptaškytos krauju
Tai, kas buvo žmogaus, tapo valioj žvėries
Ginklus keitė nagai, veidai virto nąsrais
Priešą griebus ranka traiškė lokio jėga
Pagimdyti vilku ir žindyti krauju
Priešų kaukolėm žaidę užaugę miške
Karo meną įvaldę iš Dievų uždraustų
Gimę tam, kad numirtų mušio lauke
Verdantis kraujas trykšta jėga
Mirties sėkla pasėja priešų širdyse
Siaubas skaidė plačias maldininkų gretas
Mirtis mynė jų vėliavas žemėn
Kraujy skendo balti kryžnešių angelai
Kryžium liko gulėt daugel kūnų kryžmų
Melskis ar nesimelsk savo dievui, šunie
Svetimšali kryžiuotu apsiaustu
Tavo vardą ant žemės parašysiu krauju
Ir išplešiu šuns širdį iš krūtinės tavos
Su krauju atėjęs iš seniausių laikų
Tartas siaubo sukaustytom lūpom
Širdyje išraižytas nagu, paslėptas randu
Užkeiktas kario ženklu vardas...
VILKALOKIAI!
 

 

 

VILKALOKIAI
(music: 1996.10.03; lyrics: 1997.03.29)

Let free by the powers woven in the dark
Power is rising in the depths of the soul
Presented by wrathful beast faced gods
Bloody flag is being raised over the troops
Warriors are growling and howling,
No way to calm down
Thirst of blood in their furious hearts.
Legs are carrying forth, eyes are searching for a victim
Rolling head will declare the beginning of the battle!
The blood soaked passion takes hold of them
The flame of anger ignites in the eyes
Blood's gushing in pillars, horses rearing up
Clouds of souls are penetrating from wounds
Battle field covered with haze of rising charm
Beasts are penetrating into the minds from their dens.
Splashed with blood eyes of warriors are getting dark
What was human is now in the will of the beast
Arms replaced by claws
Faces grew into jaws
The every gripping hand
Crushed the enemy with the power of bear!
Born of wolves and nursed with blood
Having played with enemy skulls
Are brought up in the woods
Mastered the art of war from forbidden gods
Born to die in the battle field.
Boiling blood is gushing with power
Seeds of death have been sown in enemy hearts
Horror scattered wide arrays of piligrims
Death trod their flags down to the ground
White angels of crusaders sank in blood
Many cross like bodies left to lie crosswide.
You can pray if you will for your god mangy dog
Foreigner with a cross signed cloak
I will write your name with blood on the ground
And will tear off the heart of dog from your chest.
It had come with blood from the ancient times
Was pronounced with horror by constrained lips
Engraved with claw in the heart, hidden with scar
Cursed with warrior's sign name...
VILKALOKIAI !

TOLSTANT KRANTAMS
(muzika: 1996.08.07; žodžiai: 1996.11.25.)

Kur tavo laivai, Kunigaikšti Tvartiki?
Išskrodę vandenis, terioję svetimus krantus...
Kur vikingų, kryžeivių galvos...?
Kadaise puošusios tavos pilies vartus...

Liejasi toliai, tyla balsai, kalavijas pašonėj...
Tolstant krantams... tolstant krantams...

Kur tavo kariai, Kunigaikšti Lamiki...?
Prieš kuriuos klupo narsiausi vadai...
Kur pergalės baltosios burės...?
Kodėl nebegaudžia Apuolėj ragai...?

Grįžkit balta puta!

Kur tavo sūnūs, motina Kurša
Ko tuštumos nykiom spalvom pasdabinai...
Ko nutilo kalba, kur išėjo Dievai?
Kur juos visus ugniniu laivu išplukdei?

Ugnyje lieku vienas su Jūra...kelią rodo varnai...
Tolstant krantams... tolstant krantams...

WHEN THE SHORES ARE FADING AWAY
(music: 1996.08.07; lyrics:1996.11.25.)

Where are your ships duke Tvartikis?
Which crossed the water, ravaged alien shores
Where are the heads of vikings and crusaders?
Which once decorated your castle gates.
Distances merging, voices are ceasing
A sword by my side
When the shores are fading away... fading away..
Where are your warriors duke Lamikis?
Against whom the bravest warchiefs
Did fell on their knees
Where are the white sails of victory?
Why horns in Apuole are silent.
Return like a white foam!
Where are your sons and daughters mother Kursha?
Why are you dressed up in bleak colors of void?
Why the speech has gone silent, where have the Gods gone?
Where did you sail them all in a fiery ship?
In fire I am left face to face with the sea
Ravens are showing the way..
When the shores are fading away...fading away..
 

9 9 7
(muzika: 1996.11.28; žodžiai: 1997.04.16)

Ragaudami kraujo raudono lašus
Iš naujo atgyja ginklai
Pabunda, prisikelia karo vadai
Užstaugia išalkę vilkai...
Vytie! Pūsk ragan!
Kviesk visus vyrus karan!
Pūsk! Pūsk stipriau!
Įbaugink atėjūnus!
Ridenos makaulės lenkų, vokiečių
Ir mums svetimųjų dievų
Klūpojo prieš prūsą šunų pranašai
Drebėjo nuo josios sūnų
Dink! Ten iš kur atėjai! Dink!
Mirk! Atsibastęs šunie! Mirk!
Ei! Galąsk ginklus aštriai!
Kardą kelk aukštai!
Kraujo negailėk!
Tiek amžių gyvavus didinga tauta
Valdyta valdovų narsių
Išnyko prilietus kryžiuota ranka
Bet vis dar rusena liepsna mumyse
Kas pardavė mus, kas gi pardavė mus?
Po tūkstančio metų kovų kruvinų
Atminus savuosius vardus
Barzdoti valdovai sugrįš iš dausų
Atkeršyt už savo sūnūs
Po tūkstančio metų...po tūkstančio metų kovų...
Būkit pagarbinti kariai,
Kovoję tiek ilgai,
Išėję milžinai...
Jei suklupo karžygiai
Pasidavė vadai,
Būk tas, kuris nesuklupo!
Po tūkstančio metų kovų...

 

 

 9 9 7
(music: 1996.11.28; lyrics: 1997.04.16)

Tasting purple blood drops
Weapons are raising again
Warchiefs wake and ressurect
And hungry wolves start howling
Vytie, blow your horn,
Call all men for the war
Blow,blow stronger
Scare the aliens
Heads of polish, german and alien gods
Are rolling like stones
The prophets of dogs were kneeling
Against Prusa, scared by her sons
Out! Wherever you come from, out!
Die! Vagabond dog, die!
Hey! Sharpen your weapons
Rise up your swords high
Don't grudge the blood
Majestic nation existed for ages
Ruled by the bravest of lords
Extincted by the touch of the crusader's hand
But the flame is still smouldering...within us.
Who did sell us?
Who for the bloody hell's sake did sell us?
After a thousand years of bloody fights
Having remembered their names
The bearded rulers will return from Dausos
To take revenge for their sons
After a thousand years...
After a thousand years of fights...
Respect for the warriors
Who were fighting so long
Giants who left...
If warriors stumbled
Warchiefs surrended
Be the one who has not stumbled
After a thousand years of fights...

MĖNULIO KARŪNOS KAUTYNĖS
(muzika: 1996.02.10; žodžiai: 1996.11.14)

Vasario šiaurys kinkė vėjus namon
Perpjautom gerklėm inkštė vokiečių šunys
Varnai suko ratus virš degėsiu krūvų -
Livonija puolė po kojom lietuvių!
Kas svetima buvo šiai žemei šventai
Išnyko su dūmais, krauju nutekėjo,
Kur dar prieš dvi saules skambėjo
Keista gargaliuota kalba
Dabar plytėjo dykra
Ir žiežirbom vėjas kalbėjo.
Pažvelki, kryžeivi, į mano akis
Kas tai per šviesa, kuri sklinda iš jų
Kur daužo į šipulius tavo niekšišką žvilgsnį!
Kas tai per ugnis, kuri dega širdy
Kur liepsnoja juoda nekentimo liepsna
Kas tai per jėga, kuri rankom plikom
Traiško tave geležinį!
Girgždėjo apkrauti rogių kaustytų rėmai
Džiugiai prunkštė žirgai
Namų vėją užuosdami
Pergalės grobį ant kupros
Pergalės šlovę širdy
Nešės lietuviai
Kunigaikščio Treniotos namo vedami
Paskendusią išdavystėje
Rygą jau gaubė tamsa,
Kryžnešių išverstskūrių būriai
Pasaloj laukė lietuvių
Nakties danguje sidabriniu kardu
Debesis skrodė Mėnulis
Kažkur tolumoj nuaidėjo
Stovyklos sargų aimana.
Lyg kraupiausiam sapne
Aplink sujudo tamsa
Mirtina mėnulio šviesa
Sužibo kardų ašmenyse
Kas priešų liko gyvas
Dėkojo saviems nelabiems ir šventiems
Kad išnešė niekšišką kailį
Iš gniaužtų lietuvių
...Tokių nedaug buvo!

BATTLE OF THE MOON CROWN
(music: 1996.02.10; lyrics: 1996.11.14)

North wind of February harnessed winds home
German dogs yelped through cut throats
Ravens hovered over the firebrands' place
Livonia fell down to the feet of Lithuanians.
Everything alien to this holy land
Dissapeared with smoke and flew down with blood
The place where two suns ago
A strange gargled language was heard
Now lay devastated and fiery wind was speaking there.
Crusader look in to my eyes!
Do you recognize the power they are brimming with?
Breaking to pieces your villain gaze
What is that fire that burns in my heart
With a black flame of hate?
What is that power that crunches you
Though you're iron?
Bound frame of the sledge was creaking all over
Horses happily snorted sensing the smell of home.
With glory of triumph on their hearts and loot on their backs
Lithuanians made their way home
With Duke Treniota ahead of them all.
Riga sunk in treason was covered with dark
Troops of lobster-skin crusaders
Waited for Lithuanians in the ambush.
The moon with it's silver sword cut the night sky
Somwhere in distance was heard
The moan of the camp guards...
Like in a horrible dream the dark creaped around
Moon's mortal light shone on the edges of the swords
The enemies who had survived thanked their patrons and devils
For survival of their asses from Lithuanians' deadly grip...
But survived very few...
 

SAKMĖ APIE UGNINĘ ŠIRDĮ
(muzika: 1995.06.16; žodžiai: 1996.11.21)

Karžygiai juodvarnių sparnais
Sukėlė viesulą kraujuojančiam danguj
Dievai suėję nukalė ir sviedė
Akmens tvirtumo širdį žemėn...
Perskrosdama tuštybės paliestas erdves
Ir danguje nupiešus žaibo ženklą
Ji miegą plėšančiu trenksmu palietus žemę
Pažiro širdyse galybe kibirkščių...
Ta kibirkštis manoj akmens širdy
Įsiplieskė liepsna sudegindama melą
Sustaugęs blogį drąskančiu balsu
Gimiau ŽMOGUM, Vaiku Senolių žemės
O žiežirba tuštybės apsėstoj širdy
Įsiliepsnok neužgesinama liepsna
Suteik žvėries jėgos ir dievo išminties
Kad žemę savo šventą atgaivinčiau!

LEGEND ABOUT THE FIRE HEART
(music: 1995.06.16; lyrics: 1996.11.21)

Raven winged heroes
Raised the storm in a bleeding sky
The Gods gathered together forged and threw
A stone hard heart down to the earth
Dissecting the spaces enslaved by emptiness
And drawing the sign of thunder in the sky
Touching the ground with a sleep tearing roar
Thousand sparks it spraied in the hearts
That spark ignited the flame
And burnt a lie in my heart of stone
I howled with the evil tearing voice
And was born like a man
A child of ancient land!
Oh, spark in the heart of obssesed with emptyness
Burn with an inextinguishable flame!
Give me the power of beast and the wisdom of God
To bring my holy land back to life!