PASKUTINĖ AKIMIRKA
(muzika: 2003 lapkritis; žodžiai: 2004 gegužė)

...Mūsų laiką užpustė žiema
Ledo rūmais virto miškai
Kas pažadins iš miego ir ugnį įkurs
Kai sugaus pranašysčių ragai?...
...Kas nespėjo pabusti aušroj
Ugnyje praregės pirmakart
Ką pamato akis išsiilgus tiesos
Ką lūpos nori ištart?...

Kiekviena akimirka, tartum paskutinė
Laiko neskaičiuoja nei žemė nei dangus,
Liko tik širdis viena išdegintoj krutinėj,
Plaka tiktai bugnai vėl į kovą kviečia mus!

...Mūsų laukia kažkas tolumoj
Tai ne žmonės ir ne žirgai
Tai šėšėliais pavirtę, juodai nusidažę
Galingi pasaulio stulpai.
...Ar išdrįstum į prarają šokt?
Ar pakeltum akis į mane?
Savo gyvybę iškeistum į tai,
Ką troškai žinot visada?...

Ar tai teisybė?...
Ar tai vienatvė?...
Ar tai tikrovė?...
....Ar tai laisvė?...

...Mūsų pėdos - laiko ženklai
Tai tik dulkės ir pelenai
Kiek beeitum pirmyn atsisukęs atgal
Saulę ugny pamatai...
...Kur mus veda kranklio pati
Baigias kelias ir stoja tyla
Pilkapių vėjais pavirsta naktis
Tai mūsų mirties valanda...

Kiekviena akimirka galbūt paskutinė,
Laiko neskaičiuoja nei žemė nei dangus
Viskas ką turi - tiktai širdis tavoj krutinėj
Viskas ką žinojai iki šiandien – nesvarbu...

 

THE LAST BLINK
(Music: November 2003; lyrics: May 2004)

...Our time snowed in by winter
Forests turned into palace of ice
Who will wake us and start a fire
When the prophecy horns sound?...
...Those who could not wake in dawn
Shall behold the flames first of all
What the eyes hungry for truth see
What the lips yearn to whisper eagerly?...

Each moment like the very last
Neither earth nor skies count time,
Only the heart remains in scorched breast,
Only the drums beat, they for battle invite!

...Someone awaits us in the distance
Neither people nor horses they are
They are mighty world pillars
Turned into shadows and black.
...Will you dare jump into the abyss?
Will you raise your eyes to me?
Will you dare trade your living
For what you always longed to see?...

Is that the truth?...
Is that the solitude?...
Is that reality?...
...Is that the liberty?...

...Our footsteps make signs of time
They are only dust and ashes white
However far you backwards go
Still face the sun in fires glow...
...Raven’s wife leads us to the place
Where road ends and silence strays
Where barrow wind from night is born
At the time when our death is at the door...

Each moment like the very last,
Neither earth nor skies count time
Your heart in your breast is all that remains
Meaningless seems all that you knew till today...

 

DEVYNIARAGIS
(muzika: 2002 lapkritis; žodžiai: 2002 lapkritis)

Atlekia elnias, virš jūrų vandenų,
Sidabro kanopom ledus žemėn skelia.
Devyniaragis, dvi žvaigždės akyse,
Pažadina vėjus, parodo jiems kelią...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Atlekia elnias, virš klonių ir miškų,
Prabudus iš miego jį sveikina žemė.
Devyniaragis, dvi žvaigždės akyse,
Jo kailis auksinis, jam lenkiasi medžiai...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...

Elnias, šakotais ragais,
Devynios karūnos – dangaus žibūriai.
Auksu sužibo dangus,
Jis parneša saulę ant savo ragų!

Ant pirmojo rago, ryškiausia šviesa,
Tai dega per amžius ugnis pirmapradė.
Devyniaragis, dvi žvaigždės akyse,
Ant rago devinto – kalviai kala...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...

 

DEVYNIARAGIS  (The Nine-Horned)
(Music: November 2002; lyrics: November 2002)

A deer comes flying above waters of seas,
With silver hooves it cracks the ice free.
Nine-horned deer whose eyes shine with stars,
Wakes the winds and shows them the path...
...The Nine-horned...
...The Nine-horned...
The deer flies above valleys and woods,
Woken earth wishes him good.
Nine-horned deer whose eyes shine with stars,
His fur is golden and trees bow their boughs.
...The Nine-horned...
...The Nine-horned...

The deer shaking branchy horns,
Nine crowns in the skies glow.
The heaven shines out with gold,
When the deer brings the sun home!

The brightest light shines on the first horn,
It’s the primeval fire that flames on and on.
Nine-horned deer whose eyes shine with stars,
Blacksmiths hammer the ninth horn hard...
...The Nine-horned...
...The Nine-horned...

 

IŠ KARTOS Į KARTĄ
(muzika:2003 spalis;žodžiai: 2003 spalis)

Sulauk kol akmenį suskaldys daigas
Nesensta akys amžius stebinčios tave
Susikerta keliai ir viskas baigias
Prasideda iš naujo nesibaigianti diena...

Tiek prakeikimų kraujas nuodytas atlaikė
Atleido priešams šitiek deginta širdis
Pasvirę ąžuolai išsitiesia į dangų
Jūs likot vakar, mes keliaujame pirmyn...

Ugnis sujungia mūsų protėvius į vieną
Vanduo ir laikas šito kraujo nenuplaus
Tvirti kaip siena stojam iš kartos į kartą
Mes buvom, esame ir liksime
Visiems laikams!

Paduoda vėliavą nesudrebančios rankos
Klaupiu ant kelio prieš didybę tų dienų
Ratu gurkšnojam midų iš kartos į kartą
Tėvai, senoliai, sūnūs, mes galingi kai kartu...

 

FROM GENERATION TO GENERATION
(Music: October 2003; lyrics: October 2003)

Wait until the rock is cracked by sprout
The eyes that behold you never age
The roads cross and all then ends
And now begins the never-ending day...

So many curses poisoned blood withstood
So many foes the burnt heart let off
Bent oak-trees stretch up to the clouds
You stayed in yesterday but we go on...

Fire unites our ancestors to one
Water and time shall not wash this blood
Solid like wall we go from age to age
We were and are and shall
Forever stay!

Untrembling hands hand over the flag
I kneel before the majesty of the past
In generation round we sip the sweet mead
Sons, fathers and ancestors, invincible we feel...

 

P E R G A L Ė
(muzika: 2002; žodžiai: 2003 gegužė)

Kam linksta virš kelio medžiai,
Ženklais nudabintos padangės,
Šaltiniai pagirdo nelauktą,
Ištroškusį klupdo pančiai.
Pabunda malūno sparnas,
Velniai girnų akmenį tašo
Margoji surinko nuodus
Ranka sudrebėjo grąsant.

Virš ąžuolo slypi erdvės,
Nematantys šianakt nersis...

Beginklis perlaužia strėlę,
Krankliai jau renkasi spręsti...

Ką jaučia pamatęs šviesą,
Nudegusios rankos negyja,
Pavirto į ugnį priešai,
Dar liko akis paskutinė...
Sugaišo vieną gyvybę,
Jau laikas kamanas segti,
Kaip nors suspėt iki ryto,
Žvaigždes į dangų pažerti.

Sustoja girdintis tylą,
Žirgais pasiverčia bangos…

Tik pergalę deda į vidų,
Tos pačios nudegintos rankos…

Melas žadina skausmą,
Skausmas žadina drąsą,
Tik drąsūs laimi kovą,
Tik pergalė drasko melą!

Suprato priekalas kūjį,
Užkaitino ašmenis žaizdras,
Aidais skaudėjo liežuvis,
Prikastas negyvo veido.
Iš miško išėjęs elnias,
Atidavė saulę ratams,
Sudegino dangų žvaigždės,
Išaušo rytas bematant…

 

VICTORY
(Music: 2002; lyrics: May 2003)

For whom the trees bend above the path,
And the skies are adorned with signs,
The springs satisfy the stranger’s thirst,
While the thirsty is by chains submersed.
Wind-mill wing awakes with a start,
Devils the edgestone eagerly axe
The poison was gathered by snake
The hand trembled making a threat.

Hollows lurk above the oak,
The blind shall tonight moult...

The unarmed breaks the arrow,
For the feast the ravens gather...

How does it feel to see the light,
The burnt hands refuse to heal,
The enemies turned into the fire,
One eye is all that can still see...
One life has been already wasted,
To bridle the horses it’s high time,
And strew the stars into heavens,
Before the dawn brights the sky.

The one who hears the silence stops,
The waves turn into many a horse...

Only the victory is neatly folded,
By the same scorched hands...

The lies rouse the sorrow,
The pain wakes the courage,
Just the brave win the fight,
Just the victory destroys lies!

The anvil understood the hammer,
The blades glowed in the hearth,
The tongue ached with echoes,
Bitten by the teeth of the dead.
The deer walked out of the forest,
To yield the sun to the wheels,
The stars burnt the heaven,
And morning dawned so sweet…

 

GRIAUSMAVALDYS
(muzika: 2002 gegužė; žodžiai: 2003 spalis/2004 gegužė)

Trenks pelenais iš giedro dangaus
Dunda titnago ratai...
Žers kibirkštim kruvinom suliepsnos
Jo vežimas jau lekia...
Puls, šypuliais pasipils iš dausų
Iš padangių jo kelias...
Seks, prisimins per metų metus,
Kas galybę jo matęs...

…Per amžius primindamas griausmą,
Eikliausiu žirgu savo motinos,
Ryžtingai iškilo į aukštį,
Kur driekiasi begalės tolimos.

Užtraukęs šešėlius beribius,
Nakty neaprėpiamoj drebino dangų,
Atkėlė vartus ąžuolinius,
Sutvėrė dausas visagalės jo rankos…

Kauks viesulais strėles savo sės
Dunda titnago ratai...
Degs šviesuliais virš padangių nušvis
Akmeninis jo kalnas...
Kils į dausas amžinais vakarais
Užvaldydamas naktį...
Vėl nusileis, virš žemių prajos
Jo vežimas jau matos...

 

THUNDERLORD
(Music: May 2002; lyrics: October 2003 / May 2004)

The ashes shall bleed from clear sky
Whilst the flint wheels roar...
The bloody sparks will fly around
When his wagon rolls...
Smithereens shall fall from heaven
And cover the Thunderer’s roads...
The memories of the beholders
Of his majesty shall linger on...

...Reminding thunder through ages,
Riding his Mother’s fastest horse,
He gamely rose to the heavens,
Where wastelands distant unfold.

He drew the shapeless shadows,
And trembled the sky in the night,
He opened the oak-tree gateway,
And created the heaven with might...

Howling winds will sow their arrows
Flint wheels shall roar...
His rock-strewn barrow
Will light the heaven halls...
He shall rise to the heaven each eve
And conquer the night again...
He shall then go down to earth
And his cart shall be seen..

 

AUDRONAŠA
(muzika:2004 spalis; žodžiai:2005 vasaris)

Kas mane išlaisvino?
Išdrįso pažadint iš miego gilaus,
Ne veltui tikriausiai...
Žinojot, ką gausit...

Ko mane išjudinot?
Galingi kalnai sujudėjo, drebėjo,
Ne veltui prikėlėt...
Pabėgti norėjot?...

Audra....audra.....audronaša...

Kam mane prisišaukėt?
Ramybė, tyla, pasitraukia iš slėnių,
Ne rytas išauš...
Ne saulė nuraus...

Kur mane įkalinot?
Tamsybėje sielų sukaustytų ledo,
Ne laukit malonės....
Ne laukit rytojaus....

Audra....audra.....audronaša...

 

STORMBRINGER
(Music: October 2004; lyrics: February 2005)

Who has freed me
and woke from deep sleep?
With a purpose maybe...
You knew what you will receive...

Why did you move me?
The mighty rocks thunder,
With a purpose maybe...
You wanted to flee?...

Storm... Storm... Stormbringer...

Why have you called me?
The dells shall be left by calm and silence
No morning shall now be
No sun shall be up and rising…

Where have you caged me?
In dark of the frozen souls,
Wait no mercy from me...
And no morn will ever come...

Storm... Storm... Stormbringer...

 

B U R T A I
(muzika: 2003 birželis; žodžiai: 2003 birželis)

Ieškokite senio gudraus,
Kuris pasakys, kada baigiasi
Jūsų... laikas...
Vienintelę akį primerks,
Žvaigždė į gelmes pasinėrusi
Naktį... skaito...

Prasideda mano ruduo,
Vilkų pėdomis pasitinka
Raudonos... žaizdos...
Sudrumstas šaltinio vanduo,
Parodys, ko tavo gyvenimas
Vertas... vertas...

Mačiau kaip ilsėjosi vaškas,
Kaip ašmenys smigo į akmenį
Kietą... kietą...
Prisimenu tuos laikus,
Kai ąžuolas lapais žaliavo,
Gudžią... žiemą...

Atmerkė akis nesulaukus,
Miegojus ant pilkapių Deivė,
Jos laiką užbėrė žmonės,
Palaidoję savo tiesą.
Pabudo, šukavo plaukus,
Audras sūkuriavo virš svieto,
Iš kaulų supylė krantą,
Žariją į židinį sviedė.
Burtai, burtai, burtai...
Žvėrys laukiniai pasibaidė tylos,
Krintantis lašas užšalo,
Pavirto į kraują žolė,
Išaušo stebūklų metas...

 

S P E L L S
(Music: June 2003; lyrics: June 2003)

Seek an old clever man,
Who may perhaps know
When your time is gone...
He will narrow one eye,
Like the star in some hole
That reads all at night...

My autumn wakes, and
Meets me by wolf’s steps
Where red wounds glow...
Disturbed water of the beck,
What your life can be worth
It shall certainly show...

I have seen the wax put at rest,
I have seen the blade cut the stone
That was so hard like bone...
I remember the times,
When the oak had green leaves,
In gloomy winter nights...

The goddess sleeping in barrows,
Opened her eyes before time,
Her own time buried by people,
Who also traded truth for lies.
She woke up and brushed her hair,
Swirling the storms above the earth,
She mounded the strand of bones,
And tossed the ember into hearth.
Sorcery, sorcery, sorcery...
Wild beasts of silence were scared,
While the falling drop froze,
And the grasses turned red,
And the magic time rose...

 

PIRMYN !
(muzika: 2005 kovas;žodžiai: 2005 kovas)

Vardan tų, kurie krito,
Neleidę užgest iki ryto,
Ugnim grudinę valią,
Tamsoj pasilikt negali...

Vardan tų, kurie laukė,
Vilkais staugė,
Atgal nerado sau kelio
Stovėjo tvirtai iki galo...

Ir imk...
Mano balną, žirgą melną,
Kraujo delną, ženklą, nori paslėpti randą?
Begalė metų pavirto į saują šaltinio vandens,
Ledinio vandens..

Ir tark...
Medžio vardą, vėjo vardą,
Aštrų kardą, prasmę randa, kelias į krantą,
Begalę žingsnių į niekur ir vis dar ant kojų,
Į priekį, į priekį, pirmyn...

Vardan tų, kurie nešė,
Ugnim vardus užrašė,
Vardan praradusių viską,
Akių šviesa tebetviska...

Vardan paskutinio lašo,
Gyvybė mirties atsiprašo,
Išeina į vakarus saulė,
Pirmyn! ... į aną pasaulį.....

 

FORWARD !
(Music: March 2005; lyrics: March 2005)

In the name of those who fell,
But did not allow the fire to die,
Who tempered themselves with flames,
And could not stay in darkness...

In the name of those who longed,
And with wolves who howled along,
Who did not find their way back
And stood firmly until the end dawned...

Now take...
My saddle and my black horse,
My bloody palm, the sign that hides the scar,
Infinity of years turned into handful of water,
Icy spring water it was...

Now utter...
The name of the tree and that of the storm,
Sharp sword, the new found sense and the way to the shore,
Infinity of steps to nowhere and still on one’s feet,
Marching forward and onward you seek...

In the name of those who bore
Their names written in fire,
Who lost all they had,
But their eyes still desire...

In the name of the last drop,
The life apologises to death,
The sun leaves for the west,
Onwards!... to the other world...

 

SUMINTI JUODI TAKAI
(muzika:2004 rugsėjis; žodžiai: 2004 rugsėjis)
Skiriama Kvortonui

... Kas sumynė juodus takus per tėvo sodelį?... Žodžiai atkeliavę su daina, perskrodę šimtus metų. Pasak padavimų Kelias anapus nėra paprastas. Tai kelionė kupina pavojų ir sunkumų. Juodi takai - mirusiųjų takai, jie veda į kalną, į kurį reikia įkopti. Anksčiau žmonės į pomirtinę kelionę imdavo su savimi lokio nagus, kad būtų lengviau kabintis ir ropštis kalnan. Imdavo su savimi savo surinktus plaukus - iš jų vejamos virvės kopiant gali praversti. Jei žmogus iš gyvenimo pasitraukė sunkia sąžine, jam gali tekti ridenti į kalną akmenį, tokio dydžio, koks yra sąžynėje blogis. Nedoreliams gali tekt kopti visą amžinybę. Tas kuris įkopia į pomirtinį kalną, būtinai duoda žinią apie save iš anapus. Vedlys gali pasitikti pakalnėje ir palydėti anapus, gali netgi paduoti ranką - jei esi toks tyras. Mūsų visų laukia kelionė anapus, kelionė kalnan, juodais mirusiųjų takais. Juodieji kalnai, tai protėvių supilti pilkapiai. Juodos sielos - tai trapininkai tarp šio ir kitų pasaulių. Tai sielos, kurios visą savo gyvenimą pašvenčia klajonėms degančiais keliais, pavojingais ir nenuspėjamais. Tai žmonės, kurie "kuria", pagal bendrinį supratimą, bet neprisiima atsakomybės už tai, nes jų "kūryba" yra arba grynas "išgyvenimas", arba tiesiog energijos virsmas... Degantys keliai anksčiau ar vėliau mus priartina prie juodųjų kalnų, mes jau viena koja žengiame juodais takais...
 

Juodus akmenis ridena
Į pakalnę amžinai
Slysta žemė iš po kojų,
Kalnas stiebiasi aukštai...
Kas įkops, kas pašauks iš anapus?
Ką pakvies, kam ranką paduos...

Suminti juodi takai
Man ir tau...
Supilti juodi kalnai
Man ir tau...

Nenutyla juodos sielos,
Laukia degantys keliai,
Taip sumintos mūsų dienos,
Suminti juodi takai....
Kas įkops, kas pašauks iš anapus?
Ką pakvies, kam ranką paduos...

Suminti juodi takai
Man ir tau...
Supilti juodi kalnai
Man ir tau...

 

 

BLACK TREADED PATHS
(Music: September 2004; lyrics: September 2004)
in memory of Quorthon

… Who has treaded black paths in the Father’s garden?.. Words that reached us with the song have speared hundreds of years. The legends say that the Path to the beyond is far from easy. That is the journey full of dangers and difficulties. Black paths are the paths of the dead that lead to the hill one must climb. In ancient times people used to take bear claws with them to the world beyond to aid them in clinging and climbing the hill. They also used to take their own gathered hair to knit the ropes that may prove useful in the climbing. When a man died with heavy conscience, sometimes he had to roll a weighty stone up the hill. The stone was as big as the evil in one’s heart. The villains sometimes had to climb forever. The one who mounts up the afterlife hill, would certainly send a message to the living ones from the beyond. The pathfinder may meet the dead on the downhill and see them beyond, may even give his hand if you are so fair. None of us shall escape this journey beyond, the climbing into the hill following the black paths of the dead. Black hills are the burrows made by our ancestors. Black souls mediate between the world of the living and that of the dead. These are the souls that dedicate their entire lives for wandering by the burning paths that are dangerous and unpredictable. These are people who “create”, as is commonly perceived, but do not assume any responsibility for this since their creation is either pure experience or simply the transformed energy… Burning paths sooner or later take us closer to the black hills and so we find ourselves one foot on the black path…

Black stones are rolled
To the hills ever forever
The earth slips from under the feet,
The hill stretches higher...
Who will mount up the hill
Who will call from beyond?
Who will be summoned
And who given a hand...

Black treaded paths
For me and for you...
Black burrows high
For me and for you...

Black souls cannot hush,
Burning paths wait,
So are our days treaded,
Into black paths.....
Who will mount up the hill
Who will call from beyond?
Who will be summoned
And who given a hand...

Black treaded paths
For me and for you...
Black burrows high
For me and for you...